Mano darbas pradedamas nuo to, ko mokymo knygose nerasite. Aš
einu po Vilniaus gatves — ankstyvą rytą, popietę, žiemą,
vasarą. Pažvelgiu iš skirtingų perspektyvų. Kaip šią gatvę
vaikščioja vyresnis žmogus su kumpiu? Ar jis gali saugiai
peržengti šį šaligatvį? Kur jis sustos, jei reikės atsikvėpti?
Sisteminis prieinamumo analizavimas — tai yra mano darbas. Nuo
nuolydžio kampų iki šviesos sąlygų, nuo viešųjų tualetų vietų
iki padėties atsisėsti. Kiekvienas detalė svarbu. Tik tada,
kai supratai faktines sąlygas, gali siūlyti realius
sprendimus.
Bendravimas su žmonėmis — kita didelė dalis. Klausau, ką sako
vyresni asmenys, neįgalūs žmonės, turizmo gidai, vietos
gyventojai. Jų atsiliepimas — tikriausias rodiklis, ar mano
rekomendacijos iš tikrųjų veikia. Nėra teorijos be praktikos.
Mano tikslas — padaryti Vilniaus kultūrinį pavelką prieinamą
visoms gyventojų grupėms. Tai nėra tik apie normativinius
dokumentus ar oficialias ataskaitas. Tai apie tai, kad žmogus
žinotų, jog Vilnius yra jo miesto, nepriklausomai nuo to, ar
jis gali sukilti laiptais, ar jam reikia suoliuko, kur nors
atsisėsti.